Būtinoji pagalba

  1. Būtinai medicinos pagalbai priskiriama:

a) pirmoji medicinos pagalba

b) asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ambulatorines ir /ar stacionarines paslaugas, teikiama skubi medicinos pagalba.

  1. Būtinoji pagalba teikiama visiems pacientams:

a) atvykusiems patiems;

b) atvežtiems į priėmimo skyrių greitosios pagalbos ar kitu automobiliu.

  1. Bendrosios pagalbos apimtį ir kategorijas nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas ir apie tai įrašo medicininiame dokumente.
  2. Budėjimų metu budinčiojo gydytojo veiksmai nurodyti procedūroje Nr.2 „Budinčiojo gydytojo darbas“
  3. Būtinoji (pirmoji ir skubioji) pagalba teikiama visiems pacientams. BP teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to skubioji institucinė pagalba. Kai kuriais atvejais tai gali būti vykdoma vienu metu.
  4. Būtinajai pagalbai suteikti gydytojo siuntimas neprivalomas.
  5. Būtinoji pagalba teikiama nemokamai:

a) visiems nuolatiniams LR gyventojams, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį;

b) laikinai LR gyvenantiems ir teisėtai dirbantiems užsienio šalių piliečiams.

c) ES/EEB šalių piliečiams, laikinai viešintiems LR ir turintiems tai patvirtinančius dokumentus – galiojančią E-kortelę arba kitą galiojančią sveikatos draudimo sutartį.

d) užsieniečiams, ne ES/EEB piliečiams, laikinai viešintiems LR ir turintiems galiojančią sveikatos draudimo sutartį

  1. Gydytojui nustačius, kad paciento, atvykusio be siuntimo būklė neatitinka būtinosios pagalbos teikimo kriterijų, sveikatos priežiūros paslaugos yra mokamos.
  2. Nesant galimybių suteikti paslaugas, kurios būtinos pacientui, organizuojama specialistų iš universitetinių ligoninių konsultacija pacientui, arba pacientas perkeliamas į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą (žr. procedūrą Nr. 4 „Paciento išrašymas iš stacionaro“).
  3. Būtinajai pagalbai nepriskiriamos šios paslaugos:

a) asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos gimdyvėms gimdymo metu;

b) ilgalaikio gyvybinių funkcijų palaikymo paslaugos (dirbtinės plaučių ventiliacijos, hemodializės, dirbtinės širdies, dirbtinių kepenų) bei organų ir audinių transplantacijos paslaugos.

 

Pirmoji medicinos pagalba

  1. Apibrėžimas.

Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas iki nukentėjusiam bus pradėta teikti skubi medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.

  1. Pirmosios medicinos pagalbos mastą, teikimo indikacijas ir eiliškumą reglamentuoja:

2.1. LR SAM ministro 2003-07-11 įsakymas Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių” (V.Ž. 2003, Nr. 79-3605; 2004, Nr. 32-1030)

2.2. LR SAM įsakymas 2003 m. birželio 17 d. Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo” (Valstybės žinios: 2003-06-30 Nr.64-2914). Pirminio gaivinimo standartas yra kiekviename klinikiniame skyriuje ir kiekviename konsultacinės poliklinikos kabinete.

  1. Sveikatos priežiūros specialistai turi mokėti teikti asmenims, kurių gyvybei ar sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos sukeltų sveikatos sutrikimų gresia pavojus:

- įvertinti pagrindinius gyvybės požymius (sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą);

- atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą;

- gaivinti netekusius sąmonės, užspringusius, perkaitusius, ištiktus saulės smūgio, elektros traumos, apsinuodijimų, traumų ir kt. atvejais;

- stabdyti kraujavimą, tvarstyti

- mažinti skausmą

- imobilizuoti pažeistą sritį;

- žinoti, kur kreiptis tolimesnės pagalbos.

  1. Paciento mirtį konstatuoja gydytojas ar kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas.

 

Skubi medicinos pagalba (SMP)

  1. Apibrėžimas. Skubi medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama:

a) nedelsiant – 1 kategorija;

b) neatidėliotinai - 2,3 kategorija

c) nedelsiant – 4 kategorija, jei nėra pacientų, kurių būklė atitinka 1, 2, 3 kategorijas.

  1. Skubiosios medicinos pagalbos mąstą, vadovaudamasis profesine kompetencija, LR SAM nustatyta būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarka ir mastais ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
  2. Skubioji medicinos pagalba skirstoma į 4 kategorijas. Nustatant SMP teikimo indikacijas, vertinant ūmią klinikinę paciento būklę, priskiriant pacientą skubios medicinos pagalbos kategorijai ir teikiant SMP pacientams, privalu vadovautis žemiau nurodytu „Skubios pagalbos masto“ aprašymu.
  3. Jei į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikia 1-os kategorijos, po to atitinkamai 2, 3 ir 4 kategorijų pagalba.
  4. Skubioji medicinos pagalba teikiama tol, kol:

- paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti ne vienai iš trijų kategorijų

- pradedamas ilgalaikis paciento gyvybinių funkcijų palaikymas ir tokią būklę konstatuoja ne mažiau kaip trijų skirtingų specialybių gydytojų konsiliumas kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos atstovu.

  1. Paciento mirtį konstatuoja priėmimo ar kito klinikinio skyriaus, kuriame pacientui teikiama skubi medicinos pagalba, gydytojas.
  2. Gydytojas, teikiantis SMP, privalo:

a) raštu įforminti SMP atvejį paciento dokumentuose:

- gydymo stacionare ligos istorijoje (F. Nr. 003/a)

- asmens sveikatos istorijoje (F. Nr. 025/a)

- medicinos dokumentų išraše (F. Nr. 027/a)

- siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti (F. Nr. 028/a).

b) išsamiai aprašyti paciento būklę, atitinkamai motyvuoti, vadovaudamasis visomis skubiosios medicinos pagalbos masto nuorodomis;

c) nurodyti pagalbos teikimo laiką – pradžią ir pabaigą;

d) priskirti SMP paslaugas atitinkamai kategorijai;

e) aprašyti taikytus tyrimo ir gydymo metodus.

 

Skubios medicinos pagalbos mastas

PIRMA KATEGORIJA

Teikiama nedelsiant. Tuo pačiu metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.

Gyvybei grėsmingos būklės, kai aktyvi intervencija reikalinga nedelsiant.

Indikacijos

  1. Širdies sustojimas
  2. Kvėpavimo sustojimas
  3. Gręsiantis kvėpavimo sustojimas dėl kvėpavimo takų obstrukcijos
  4. Suaugusiųjų kvėpavimo dažnis < 8 k/min arba vaikų iki 8 m kvėpavimo dažnis < 10 k/min.
  5. Suaugusiųjų sistolinis arterinis kraujo spaudimas (toliau – AKS) < 80 mmHG, kūdikis/vaikas ištiktas dekompensuojamojo šoko.
  6. Sąmonės praradimas ir nereagavimas į skausmą ar reakcija pagal Glasgow komų skalę (toliau GCS) < 9 balų.
  7. Stebimi viso kūno traukuliai
  8. Intraveninis medikamentų arba narkotikų perdozavimas su hipoventiliacija ir hemodinamikos sutrikimu.
  9. Sunkūs psichikos sutrikimai su pavojingais agresyviais veiksmais sau ar aplinkiniams.

ANTRA KATEGORIJA

Atvejai, kai nesuteikus skubios pagalbos pacientui, neišvengiamai gresia paciento gyvybei pavojinga būklė:

  1. Kai paciento būklė sunki arba blogėja taip sparčiai, kad yra potenciali grėsmė jo gyvybei arba gresia organų nepakankamumas, jei medicinos pagalba nebus pradėta teikti per 10 -15 min nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Esant galimybei, skubią pagalbą teikti nedelsiant.
  2. Atvejai, kai reikalingas gydymas yra svarbus laiko prasme, kai reikalingas ypatingai skubus gydymas, nuo kurio poveikio gali priklausyti klinikinės situacijos baigtis – trombolizė, antidotai.
  3. Ypatingai stipraus skausmo atvejai – kai reikia per 10 min nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sumažinti ypač stiprų skausmą.

Indikacijos

  1. Kritiška kvėpavimo takų būklė – stridoras arba patologinis seilėtekis.
  2. Ūmus kvėpavimo sutrikimas
  3. Ūmus kraujotakos sutrikimas

3.1. šalta, drėgna, „marmurinė“ oda, bloga perfuzija (kapiliarų prisipildymo laikas >5s)

3.2. suaugusiųjų širdies susitraukimų dažnis (toliau ŠSD) < 100 k/min arba > 200 k/min; kūdikių ŠSD < 80 k/min arba >200 k/min; vaikų iki 8 m ŠSD < 60 k/min arba > 180k/min

3.3. hipotenzija su audinių perfuzijos sutrikimu

  1. Ūmus didelio kraujo kiekio (25% cirkuliuojančio kraujo kiekio ir daugiau) netekimas
  2. Labai stiprus ūminis skausmas dėl įvairių priežasčių, tarp jų – ūmus širdies, pilvo skausmas ar ektopinis nėštumas. Skausmas vertinamas 9-10 balų pagal 10 balų skalę.
  3. Gliukozės kiekis kraujyje < 2 mmol/l
  4. Mieguistumas, sulėtinta reakcija dėl bet kokios priežasties (pagal GCS < 10 balų)
  5. Karščiavimas arba bendras atšalimas su letargijos požymiais.
  6. Rūgščių ar šarmų patekimas į akis
  7. Politrauma, kai reikalinga skubi organizuota medikų brigados pagalba.
  8. Ūmi lokali trauma – didžiųjų kaulų ir/ar stuburo kaulų lūžimai; amputacijos.
  9. Didelės rizikos anamnezė:

12.1. didelio raminamųjų medžiagų kiekio suvartojimas ar kitos kilmės toksinių medžiagų suvartojimas

12.2. kitas, gyvybei gręsiantis apsinuodijimas

12.3. gyvybei pavojingas aplinkos faktorių poveikis (generalizuota alerginė reakcija).

  1. Psichikos ir elgesio sutrikimai

13.1. agresija arba smurtas, keliantys grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams.

13.2. intensyvus psichomotorinis susijaudinimas, kai reikalingas fizinis asmens laisvės suvaržymas dėl grėsmės sau ir aplinkiniams.

TREČIA KATEGORIJA

  1. Potencialios grėsmės gyvybei, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes – jei gydymas nebus pradėtas per 30 min nuo atvykimo į ASPĮ.
  2. Arba kitos būklės, kai nesuteikus pagalbos per 30 min nuo atvykimo į ASPĮ, pasekmės gali būti labai sunkios.
  3. Arba kai reikia per 30 min nuo atvykimo į ASPĮ sumažinti ypač stiprų skausmą.

Indikacijos

  1. Hipertenzinė krizė su greitai progresuojančiais objektyviais širdies – kraujagyslių ir/ar centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiais.
  2. Vidutiniškai sunkus nukraujavimas dėl bet kokios priežasties.
  3. Mieguistumas, sulėtėjusi reakcija dėl bet kokios priežasties (pagal GCS≤13 balų)
  4. Oksigenija <90%
  5. Besikartojantys traukuliai, užfiksuoti ir kelių val. (iki 12 val.) anamnezėje.
  6. Nenustojamas (ilgiau kaip 30 min.) vėmimas
  7. Ūmi dehidratacija
  8. Galvos trauma su trumpalaikiu sąmonės netekimu
  9. Vidutinio stiprumo skausmas, vertinamas 7-8 balais pagal dešimties balų skalę, kai reikia skubaus nuskausminimo.
  10. Ūmus pilvo skausmas be didelės rizikos požymių, kai pacientas > 65 m, vertinamas ne mažiau kaip 8 balais pagal dešimties balų skalę.
  11. Ūmi židininė neurologinė simptomatika
  12. Vidutinio sunkumo galūnės sužalojimas su deformacija, laceracija ar suspaudimo sindromas.
  13. Vaikai iki 8 m., kuriems pagal anamnezę ir stebimus klinikinius požymius yra potenciali grėsmė gyvybei.
  14. Psichikos ir elgesio sutrikimai

14.1. mėginimas nusižudyti ar tokio poelgio grėsmė

14.2. ūmios psichozės

14.3. sunki psichologinė trauma, dezorganizuojanti elgesį

14.4. sunki depresija

14.5. ryškus psichomotorinis sujaudinimas

15. kiauryminis akies sužalojimas.

KETVIRTA KATEGORIJA

  1. Šlapimo susilaikymas.
  2. Galvos kaulų traumos be sąmonės sutrikimo.
  3. Sunki abstinencijos būklė, galinti komplikuotis dėl psichozės, traukulių rizikos ar gretutinių susirgimų.

Paciento būklės vertinimas ir /ar gydymas per 1 val. nuo atvykimo į ligoninę.

Nuorodos

1. Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka bei mastas. LR SAM 2004-04-08 įsakymas Nr. V-208

Priedai:

1. LR SAM 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. V-608 „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ pakeitimo“.

2. 4 kategorijos ūmios klinikinės būklės.

Joomla Template by Joomla51.com